Mūsų Jokūbėlis vėl kelias dieneles HYPER aktyvus. Nesuprantu, iš kur tiek energijos. Malasi malasi. Stebiuosi, kokia visgi žmogaus oda yra tampri :D Tokie smūgiai..... Nežinau, kaip dar nesuplyšau. O maloniausia būna gaut į šonkaulius.. Taip, žinot, iš pasalos :D Ir smagu, kartais ir skauda. Bet juk nepyksi. Tegu tik daužo :D Juk ir jam reikia kažkuo užsiimt. Juk visą dieną tik augt ir miegot negali.
Kartais ateina jausmas, kad jau pavargau. Bet labai trumpam.. Negaliu pasiduot, dar trys mėnesiukai. Na, šiek tiek mažiau :) O poto, tas mano HYPERAKTYVAS bėgios aplink.
Vis kyla įvairiausių naujų minčių. Į kokį darželį leist - kipriečių, britų ar rusų. Kokiom kalbom kalbėt su juo. Kaip jį išmokyt lietuvių??? Patys pastebim, kad pradėjom labai netaisyklingai kalbėt lietuviškai, tai kaip vaiką išmokysim. Daug dalykų, apie kuriuos gimtinėj net nesusimąstytume. Kartais užeina toks didelis noras grįžt. Įkvėpt miško kvapo. Pušų... Lietaus. Kur pradingo tas mūsų patriotizmas? Kur meilė tėvynei? Ji yra. Tiesiog mes paliesti globalizacijos. Renkamės ten, kur dabar mums geriau. Ir tai nesusiję su krizėm ar kuo kitu. Tai tiesiog mūsų pasirinkimas.
Kelios akimirkos iš mūsų šeštadienio :)
keiktis negrazu salia nesciosios:) bet wow:) grazios foto :)
AtsakytiPanaikintip.s. maniskis jau per visa pirma auksta atbulom persliauze :)
:D aciu
AtsakytiPanaikinti