Mes jau namie. Taip jau spirgėjau vakar, taip norėjau namo, užknisau visas sesutes. Hemoglobiną pakėlė nuo vargingų 5.8 iki 7.7. Tą proga gavau gėlyčių nuo savo vyro J. Na, šis tas (aš apie hemoglobiną). Žinoma, to nepakanka. Kitą savaitę teks vėl praleisti kelias dieneles... Prirašė geležies preparatų, vitaminų:( Nėr kur dėtis, reikia gert. Nebėra laiko ekperimentuot. Žinoma, ryte išgėrus tabletę supykino. Šlykšti ta geležis...........
Per šias kelias dienas pasijaučiau labai mylima vyro. Tiek rūpesčio dar nesu iš jo gavus. Ir su tokia pozityvia energija. Labai tai vertinu. Mano mamytė visad tvarkydavosi viena. Ir matyt man pasamonėj tas šablonas labai užstrigęs. Nėštumas, vaikai asociavosi su vienatve, sunkumais. Bet dabar tas vaizdinys pradeda blėsti. Viskas gali būt ir kitaip, kaip normalioj šeimoj. Džiaugiuosi, kad mano kartos vyrai kitokie. Nebėra to komunistinio skiepo. Jie jautrūs, mylintys ir to nesigėdija. Žinoma, yra dar ir tų seno sukirpimo... Buvau šoke, kai vienas iš draugų pasakė, kad muš savo vaiką, nes taip darė jo tėvai. Ir va pažiūrėkit, koks puikui jis išaugo.... No comments...
Vis pasišnekam apie vaiko auklėjimą. Kaip tai įsivaizduojam. Pradėjau skaityti pozityvaus auklėjimo vadovą John Gray Vaikai kilę iš dangaus. Kol kas visiškai sutinku su autoriaus nuomonę. Tikrai smagi idomi knyga. Kas skaitė jo populiariają Vyrai kilę iš marso, moterys iš veneros supras. Stilius lengvas. Galbūt ne viskas paremta moksliniais tyrimais, tačiau, kaip pats autorius sako, kartais galima pasiremti tiesiog sveiku protu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą