Kartais pagalvoju, kad galėčiau dar lauktis ir lauktis:) Jau nebeįsivaizduoju savo lygaus pilvo ar kad jame nebebus to mažyčio besivartančio žmogučio. Artėjant pabaigai/pradžiai stengiuosi būt kuo ramesnė dėl gimdymo. Tačiau hormonai kartais nusprendžia kitaip. Ir šioks toks gimdymo nerimas pasireiškia. Gal tai net ne nerimas, o nežinia....
Šian ryte buvau pas gydytoją. Viskas kaip ir gerai. 33 savaitė ir 6 dienos. Priaugta - 12 kg. Vaikas - žemyn galvyte (kas mane labiausiai džiugina, nes dar vakar galvytė buvo viršuje. Bet keli pratimai ir, matyt, naktį persivertė). Rytoj eisiu pasidarysiu kraujuką dėl hemoglobino, labai labai tikiuosi, kad jis nenukrito..
Vakar pagalvojau, kaip gerai, kad pasirinkau tinkamą gydytoją. Juozo kolegė laukiasi. Nėštumas labai mažas, tik 5 savaitės, bet ji jau kraustosi iš proto. Jau du kartus darėsi ultragarsą. Aš pamenu, kad tempiau berods iki 12-13 savaičių kol pasirodžiau gydytojui. Nenorėjau pakenkti vaikeliui, norėjau, kad jis įsitvirtintų. Norėjau ir jaučiau, kad viskas yra ir bus gerai. O ji jau panikuoja. Jau "gydytojas" nustatė, kad vaiko širdelė plaka per lėtai. Prirašė krūvą vaistų jai ir vaikeliui..... Absurdas. Gerai, kad ji turi ekspertą Juozą pašonėj :D Jis patarė nueiti pas mūsų gydytoją. Ji taip ir padarė ir..... žinoma, nėštumas, kurį nustatė "gydytojas" buvo mažesnis ir vaikelio vystymasis normalus. Taigi, reziumė tokia, visų pirma išsirinkite tinkamą gydytoją, jei jaučiate, kad kažkas jums netinka ar nepasitikite, visada galima gydytoją pakeisti arba bent jau pasikonsultuoti pas kitą. Antra, tik sužinojusios apie nėštumą pasiklausykit savo širdies. Nebūtina iškart lėkt apžiūron (nebent jaučiate, kad kažkas netaip).
Keli dalykai, kuriuos sužinojau ar prisiminiau visai neseniai.
Vienas momentas, kurio prieš kurį laiką nežinojau, tačiau jis pakankamai svarbus - kada nukerpama virkštelė. Labai svarbu, kad ji jau būtų nustojus pulsuoti. Kad vaikelis gautų visą kraują ir deguonį, kuri dar jam priklauso. Būna daktarų, kurie ją nukerpa iškart nieko nelaukdami ir nesiruošia, jūsų prašymų, nieko keisti. Taip atsitiko mano jogos padruškei Liucijai. Jos gydytojas kategiriškai nesutiko su tuo, kad palaukt pulsavimo pabaigos ir pasakė, kad darys taip, kaip visada. Ir dar vienas momentas... Ji 34 savaitėj kaip ir aš. Vaikas dabar persisuko, galvyte į viršų. Tai jis, neparekomendavo nei pratimų, išvis nieko, ir iškart paskyrė cezarį. Žinoma, ji pakeitė gydytoją.
Kitas momentas, apie kurį susimąstėme tik dabar. Tai kamieninių ląstelių bei placentos saugojimas.
Daug apie tai galvojau ir skaičiau, bet dar neapsisprendžiau. Pabandysiu surašyt savo argumentus už ir prieš. Pradėsiu nuo
PRIEŠ: 1. Nėra įstatymų, kurie reglamentuotų tokių ląstelių panaudojimą ir kaip greitai gali suveikti įstatymų sistema, kad reikiami įstatymai būtų priimti. 2. Kol kas nėra šių ląstelių praktinio panaudojimo (išskyrus kraujo ligas). Šiuo metu vykdomi tik ekperimentai. 3. Gydymo metu kamieninių ląstelių gali trūkti arba jos gali išvis nebetikti. 4. Kokia garantija, kad kompanija saugos ląsteles tinkamai visą sutarties laiką.
UŽ: 1. Medicina labai sparčiai juda pirmyn (ypač šitoje srityje). Net per kelis metus buvo pasiekta labai daug šioje srityje. 2. Kamieninių ląstelių dėka galima išgydyti daugybė ligų bei išauginti bet kurį žmogaus organą. 3. Saugojimo kaina nedidelė, skaičiuojant tarkim 20čiai metų.
Argumentų prieš yra daugiau, tačiau čia dar vyrauja nežinios ir žmogiškumo faktorius, kurie lenkia visgi į išsaugojimą. Galbūt vieną dieną kaltinsim save už tai, kad to nepadarėm. Žinoma, galima luktelt ir saugot antrojo vaiko. Nes jei vaikai nuo tų pačių tėvų, dažniausiai jas galima pritaikyti abiems vaikams. Kitą savaitę susitiksime su vienos tarptautinės firmos atstovais, tikiuosi, kad sužinosiu daugiau info ypač dėl saugojimo.
Patiko straipsnis šia tema http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-3955
Pasaulyje, berods ir Kipre, yra nemokami saugojimo bankai. Tačiau tokiose saugyklose tu pats nesi savininkas ir tavo ląstelės gali būt panaudotos kam nors kitam (jeigu tinka). Na, galima tik viltis, kad reikalui esant ir tau tiks kažkieno kito ląstelės.....
O žvelgiant filosofiškai... Jei lemta, tai lemta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą