Pas mus visuuuuuur prasidėjo išpardavimai. Galvojau, į tai nekreipsiu dėmesio, na bet neįmanoma. Kipre man patinka tai, kad jei parašyta 50%, tai ir gauni tokią nuolaidą. Ir daiktai jokiais make up neišterlioti. Tai jau lėksim šian mažiui šio to PIRK. O ir sau gal kokius batelius rasiu... :D Nenoriu savęs varžyt, nes žinau, kad poto galiu save ir pamiršt.
Šian prasidėjo 31 savaitė. Jau jaučiu, kad mažyliui darosi vis mažiau vietos. Nors jo festivalių dar prisižiūrim. Tas banguojantis pilvas! Pasiilgsiu šių pojučių.
Vakar jogoj susirinko labai daug būsimų mamyčių. Viena atėjo paskutinį kartą, jau gimdys kitą savaitę. Taip idomu, kaip ji jaučiasi, ar nebijo, ar pasiruošus? Laukiu to momento, nes labai idomu, kaip aš jausiuosi prieš pat pabaigą. Koks jausmas, kai nubėga vandenys? Ant kiek skausmingi sąrėmiai? Koks pats tas gimdymas? O jei supanikuosiu? Kaip nusiramint? O kaip jausis Juozas? Kokiu greičiu lėks į ligoninę? O ar iškart reikia ten lėkt? :D Klausimų aibė.... Atsakyti man nieks negali. Tik aš pati tai galėsiu padaryt POST FACTUM. Labai tikiuosi, kad išliksiu rami. Visgi joga turi duot savo. Jos metu jau moku teisingai kvėpuoti, pilnai atsipalaiduoti, tai gal tai sugebėsiu padaryti ir svarbiausiu momentu. Programuoju save, kad viskas bus lengva. Ir labai tikiuosi, kad mažylis persivers į teisingą padėtį. Nors gal jau jis ir persivertė. Nebesugaudau jo pilve :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą