Labai labai noriu pasidžiaugti, mano sūnelis persivertė galvute į apačią. Aš to net nepastebėjau. Vakar padariau kelis pratimukus, plius vizualizacija ir vualia! Širdis rami :) Tik, kad per savo judrumą vėl nesugalvotų persiverst .. Ryte buvau pas Androula (ginekologę). Išsiklausinėjom apie patė gimdymą. Mane jos atsakymai labai patenkino, žodžiu, gimdai, kaip nori - sėdint, gulint, tupint, kaip širdis geidžia. Prie vaikelio išvis gali nieks neprisiliest. Gali jį škart nusinešt į palatą ir pati nuvalyt, pamaitint (jei jėgų yra). dar tikslaus plano nesu susidarius, bet maždaug jau įsivaizduoju kaip ko noriu. Ačiū dievui Juozas man visur pritaria ir remia. Jokių gliukozių čia vaikam neduoda, tik motinos pienas (jei jam to užtenka). Puikus straipsnis Viktorijos rekomenduotas Gimdymo kultūra. Ne su viskuo sutinku, bet visada reikia išklausyt įvairias nuomones ir galų gale nuspręsti pačiai. Eisime į seminarą su Juozu, ten manau daugiau sužinosime ir apie pačią vaikelio priežiūrą. Nes klausimų kyla, kuo toliau, tuo daugiau. Kad ir toks elementarus, kada galima vaikeli vežti į lauką? už 40 dienų? Absurdas. Juk jis pas mus nuolat bus lauke. Langai praviri, juk toks karštis. Literatūros daug, tačiau klimatas čia visai kitoks ir norisi žinot, kaip čia mamytės augina vaikučius. Androula šian pasakojo, apie mamytę, kurios tikslas buvo nuo gimdymo plaukioti su vaiku jūroje. Kūdikiui plaukiojimo instinktas lieka iki trijų-keturių mėnesių. Bet mamytė buvo užsispyrusi ir vaikas jau gerokai paaugęs nardo kuo puikiausiai ir nekvėpavimo po vandeniu instinktas išliko.
Vakar Juozas mane nustebino. Tik grįžęs po treniruotės prikepė karštų sumuštiakų ir nusivežė prie žvakių pavakarieniaut prie jūros. Sumuštiakai sudegė, žvakes užpūtė vėjas.... Bet tai buvo absoliučiai nesvarbu. Juk taip malonu tokios smulkmenos. Ačiū:*
Susitvarkiau praktiškai visus reikalus su darbu, susipirkau beveik viską. Belieka tik laukt....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą