Geroji apatija

Pastarąją savaitę man užėjus kažkokia apatija absoliučiai viskam. Pabrėžiu, kad šiuo atveju apatija naudoju gerąja prasme- kaip kokią medicaiją. Nebesinori į nieką gilintis, nei į gimdymą, nei į nėštumą, nei į pirkimus... Nebenoriu į jogą. Tiesiog norisi būt ramiai. Kaip kokiam kokone. Lietuvoje tas kokonas būtų namai... Tačiau Kipre, namus galima prilygint saunai. Taigi, kol kas darbe ne taip ir blogai prie +23 kondiškės. Tuoj 33 savaitė, tačiau nei skausmukų, nei kokių kitų neigiamų pojučių nejaučiu. Vienintelis dalykas - silpnumas. Bet kai lauke 40 laipsnių ir nėra deguonies (kurios man dabar reikia 40 proc daugiau), ko daugiau galima ir tikėtis.

Įsivaizduokit iki tokio lygio kažkaip atbuko smegenys, kad vakar visą dieną buvau namie ir žiūrėjau absurdišką realybės laidą Ūkininkas ieško žmonos.... Degraduoju :D
Po truputį šalia mūsų atsiranda nauji žmonės su vaikais ar besilaukiantys. Juozas prikalbino vieną savo kolegę ir štai ji jau 5toj savaitėj. Dabar jau aš ekspertė. Jau į mane kreipiasi informacijos. Pirmasis mano patarimas - neskaityk forumų. Smagu :) Pati patikimiausia ir adekvačiausia mano informatorė buvo ir yra Viktorija:) Ačiū tau! Kai pradėjau lauktis, kažkaip iš pradžių pasakiau žmonėm, kurie nei geriausi draugai, nei kažkaip dalyvavo mano gyvenime. Kai prisimenu tą momentą, atrodo, kad jis buvo taip seniai.. Baimė, sumaištis, džiaugsmas - tiek emocijų vienu metu. Kaip dabar gyvent? Ką kur kada? Dabar pasižiūriu atgal ir supratau, kad gyvent reikia kaip gyvenai.  Visi pasikeitimai ateina natūraliai, nieko keist nereikia, savęs prievartaut tuo labiau. Drabužių neprisipirkau, nes prisitaikiau, ką turėjau, jokių diržų pilvam irgi, nes nemanau, kad man to reikia. Tapau rami, racionali kaip niekad. Supratau, kad nėščiom ar jau mamom labai lengva, jos turi neišsenkančią temą- VAIKAI. Ir nesvarbu ar tu oligarcho žmona ar jaunutė mergaitė. Bendrą šneką jos ras.