Didėjant karščiui - mažėja mano pozityvas... Aš niekad neprakaituodavau, o dabar net prie kondiškės kaip koks paršelis, nuolat šlapia. Plius, trūksta deguonies. Bandau nepasiduot. Skaitau Torsunovą. Stengiuosi į viską reaguot ir priimt ramiai. Nebedaug liko.
Juozas visaip lepina, stengiasi palaikyt, bet vistiek iki galo nesupranta. Kažkaip jam sunku suprast, kad priaugus 12 kg pradedi stenėti ir negali tiesiog šoktelt iš lovos ir bėgt jam atnešt rankšluoščio. Atrodo, kiekvienas pasijudinimas (jei jau guli) reikalauja begalo daug jėgų... O karštis žudo. Nors ši vasara palyginus tikrai šalta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą