Virkštelė, kamieninės ląsteles ir tt.

Kartais pagalvoju, kad galėčiau dar lauktis ir lauktis:) Jau nebeįsivaizduoju savo lygaus pilvo ar kad jame nebebus to mažyčio besivartančio žmogučio. Artėjant pabaigai/pradžiai stengiuosi būt kuo ramesnė dėl gimdymo. Tačiau hormonai kartais nusprendžia kitaip. Ir šioks toks gimdymo nerimas pasireiškia. Gal tai net ne nerimas, o nežinia....

Šian ryte buvau pas gydytoją. Viskas kaip ir gerai. 33 savaitė ir 6 dienos. Priaugta - 12 kg. Vaikas - žemyn galvyte (kas mane labiausiai džiugina, nes dar vakar galvytė buvo viršuje. Bet keli pratimai ir, matyt, naktį persivertė). Rytoj eisiu pasidarysiu kraujuką dėl hemoglobino, labai labai tikiuosi, kad jis nenukrito..

Vakar pagalvojau, kaip gerai, kad pasirinkau tinkamą gydytoją. Juozo kolegė laukiasi. Nėštumas labai mažas, tik 5 savaitės, bet ji jau kraustosi iš proto. Jau du kartus darėsi ultragarsą. Aš pamenu, kad tempiau berods iki 12-13 savaičių kol pasirodžiau gydytojui. Nenorėjau pakenkti vaikeliui, norėjau, kad jis įsitvirtintų. Norėjau ir jaučiau, kad viskas yra ir bus gerai. O ji jau panikuoja. Jau "gydytojas" nustatė, kad vaiko širdelė plaka per lėtai. Prirašė krūvą vaistų jai ir vaikeliui..... Absurdas. Gerai, kad ji turi ekspertą Juozą pašonėj :D Jis patarė nueiti pas mūsų gydytoją. Ji taip ir padarė ir..... žinoma, nėštumas, kurį nustatė "gydytojas" buvo mažesnis ir vaikelio vystymasis normalus. Taigi, reziumė tokia, visų pirma išsirinkite tinkamą gydytoją, jei jaučiate, kad kažkas jums netinka ar nepasitikite, visada galima gydytoją pakeisti arba bent jau pasikonsultuoti pas kitą. Antra, tik sužinojusios apie nėštumą pasiklausykit savo širdies. Nebūtina iškart lėkt apžiūron (nebent jaučiate, kad kažkas netaip).

Keli dalykai, kuriuos sužinojau ar prisiminiau visai neseniai.
Vienas momentas, kurio prieš kurį laiką nežinojau, tačiau jis pakankamai svarbus - kada nukerpama virkštelė. Labai svarbu, kad ji jau būtų nustojus pulsuoti. Kad vaikelis gautų visą kraują ir deguonį, kuri dar jam priklauso. Būna daktarų, kurie ją nukerpa iškart nieko nelaukdami ir nesiruošia, jūsų prašymų, nieko keisti. Taip atsitiko mano jogos padruškei Liucijai. Jos gydytojas kategiriškai nesutiko su tuo, kad palaukt pulsavimo pabaigos ir pasakė, kad darys taip, kaip visada. Ir dar vienas momentas... Ji 34 savaitėj kaip ir aš. Vaikas dabar persisuko, galvyte į viršų. Tai jis, neparekomendavo nei pratimų, išvis nieko, ir iškart paskyrė cezarį. Žinoma, ji pakeitė gydytoją.

Kitas momentas, apie kurį susimąstėme tik dabar. Tai kamieninių ląstelių bei placentos saugojimas.

Daug apie tai galvojau ir skaičiau, bet dar neapsisprendžiau. Pabandysiu surašyt savo argumentus už ir prieš. Pradėsiu nuo
PRIEŠ: 1. Nėra įstatymų, kurie reglamentuotų tokių ląstelių panaudojimą ir kaip greitai gali suveikti įstatymų sistema, kad reikiami įstatymai būtų priimti. 2. Kol kas nėra šių ląstelių praktinio panaudojimo (išskyrus kraujo ligas). Šiuo metu vykdomi tik ekperimentai. 3. Gydymo metu kamieninių ląstelių gali trūkti arba jos gali išvis nebetikti. 4. Kokia garantija, kad kompanija saugos ląsteles tinkamai visą sutarties laiką.
UŽ: 1. Medicina labai sparčiai juda pirmyn (ypač šitoje srityje). Net per kelis metus buvo pasiekta labai daug šioje srityje. 2. Kamieninių ląstelių dėka galima išgydyti daugybė ligų bei išauginti bet kurį žmogaus organą. 3. Saugojimo kaina nedidelė, skaičiuojant tarkim 20čiai metų.
Argumentų prieš yra daugiau, tačiau čia dar vyrauja nežinios ir žmogiškumo faktorius, kurie lenkia visgi į išsaugojimą. Galbūt vieną dieną kaltinsim save už tai, kad to nepadarėm. Žinoma, galima luktelt ir saugot antrojo vaiko. Nes jei vaikai nuo tų pačių tėvų, dažniausiai jas galima pritaikyti abiems vaikams. Kitą savaitę susitiksime su vienos tarptautinės firmos atstovais, tikiuosi, kad sužinosiu daugiau info ypač dėl saugojimo.

Patiko straipsnis šia tema http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-3955
Pasaulyje, berods ir Kipre, yra nemokami saugojimo bankai. Tačiau tokiose saugyklose tu pats nesi savininkas ir tavo ląstelės gali būt panaudotos kam nors kitam (jeigu tinka). Na, galima tik viltis, kad reikalui esant ir tau tiks kažkieno kito ląstelės.....

O žvelgiant filosofiškai... Jei lemta, tai lemta.

Pozityvas blėsta, tikiuosi neilgam

Didėjant karščiui - mažėja mano pozityvas... Aš niekad neprakaituodavau, o dabar net prie kondiškės kaip koks paršelis, nuolat  šlapia. Plius, trūksta deguonies. Bandau nepasiduot. Skaitau Torsunovą. Stengiuosi į viską reaguot ir priimt ramiai. Nebedaug liko.

Juozas visaip lepina, stengiasi palaikyt, bet vistiek iki galo nesupranta. Kažkaip jam sunku suprast, kad priaugus 12 kg pradedi stenėti ir negali tiesiog šoktelt iš lovos ir bėgt jam atnešt rankšluoščio. Atrodo, kiekvienas pasijudinimas (jei jau guli) reikalauja begalo daug jėgų... O karštis žudo. Nors ši vasara palyginus tikrai šalta.

32 savaitės ir 7 dienos

Kompas dar sugedęs, tai negaliu normaliai pilvuko pafotkint. Tai bent toks variantas.

Neužsimirškime!!!

Pagalvoju, kiek daug burnojame ant savo dabarties nesusimąstydami, kad tik taip kenkiame savo ateičiai. Juk ką dabar turime, tai tik pasekmė mūsų praeities minčių. Taigi, kam tęsti šitą užburtą ratą. Geriau save ir savo artimuosius pamaloninti šviesiom, pozityviom mintim. Šį dėsnį vis prisimenam ir pamirštam. Vis kaltinam kitus net nesistengdami keisti savęs. Kodėl žmogus linkęs atsakomybę už savo nesėkmes krauti kitiems?...

Prieš kelias dienas radau dar keletą knygų apie gyvenimo dėsnius. Turime juos visų pirma žinoti ir suvokti, kad galėtumėm laimingai gyventi. Perskaičiau tik kelis puslapius, tačiau mane užkabino Laimingo gyvenimo dėsniai. Žinoma, visos tos laimingo gyvenimo knygos praktiškai vienodos, tačiau, žmogus turi vieną labai blogą savybę - užmarštį. Užtat vis reikia stimuliuot savo sąmonę, kad ji tiesiog natūraliai pradėtų kitokiu principu veikti. Vis pamokau Juozą ir tuo pačiu pati atsipeikėju. Tik nuoširdus linkėjimas laimės visiems - mus daro laimingais.

Tuoj pat į šį pasaulį ateis nauja gyvybė. Tai visiškai neužterštas pozityvus vaikelis. Ar sugebėsime jam įdiegti laimingo gyvenimo pagrindus? Nežinau taip ar ne. Tačiau turime stengtis. Ir dabar jau visi trys. Nes ne tik mes jį turime "auklėti", bet ir jis jau mus "auklėja". Jis pakeitė mūsų požiūrį į gyvenimą dar tada, kai jautėme jo sielą sklandančią šalia. Malonu prisiminti tą jausmą. Pamenu, kai vieną rytą su Juozu pusryčiavom, tai buvo kažkur lapkričio vidurys, jo paklausiau, ar jis jaučia, kad mes nebe vieni. Kaip buvo malonu išgirst jo patvirtinimą, kad mes kambary trise, kažkas mus stebi.  Jau galvojau man vienai stogas važiuoja.

Mūsų galios beribės, tik reikia jų nebijot ir jas atskleist.

Užtenka, o dabar prie žemiškesnių dalykų :) Šiandien įsigijau Ergobaby nešyklę nešioklę, nežinau, kaip teisingai. Tarpkitko Lietuvoje. Norėjau siųstis iš USA, bet kaina gaunasi ta pati. Ergobaby.lt. Platintojas Lietuvoje vaikams.eu. Taigi mamulė atveš, laukiu nesulaukiu :) Kiek skaičiau forumuose įvairiausius atsiliepimus, jos tikrai patogios ir tėveliams ir vaikams. Ir, žinoma, svarbiausias dalykas, kad jos nežaloja mūsų stebuklėlių stuburiuko. Daug info apie nešykles Geramama.lt.

Geroji apatija

Pastarąją savaitę man užėjus kažkokia apatija absoliučiai viskam. Pabrėžiu, kad šiuo atveju apatija naudoju gerąja prasme- kaip kokią medicaiją. Nebesinori į nieką gilintis, nei į gimdymą, nei į nėštumą, nei į pirkimus... Nebenoriu į jogą. Tiesiog norisi būt ramiai. Kaip kokiam kokone. Lietuvoje tas kokonas būtų namai... Tačiau Kipre, namus galima prilygint saunai. Taigi, kol kas darbe ne taip ir blogai prie +23 kondiškės. Tuoj 33 savaitė, tačiau nei skausmukų, nei kokių kitų neigiamų pojučių nejaučiu. Vienintelis dalykas - silpnumas. Bet kai lauke 40 laipsnių ir nėra deguonies (kurios man dabar reikia 40 proc daugiau), ko daugiau galima ir tikėtis.

Įsivaizduokit iki tokio lygio kažkaip atbuko smegenys, kad vakar visą dieną buvau namie ir žiūrėjau absurdišką realybės laidą Ūkininkas ieško žmonos.... Degraduoju :D
Po truputį šalia mūsų atsiranda nauji žmonės su vaikais ar besilaukiantys. Juozas prikalbino vieną savo kolegę ir štai ji jau 5toj savaitėj. Dabar jau aš ekspertė. Jau į mane kreipiasi informacijos. Pirmasis mano patarimas - neskaityk forumų. Smagu :) Pati patikimiausia ir adekvačiausia mano informatorė buvo ir yra Viktorija:) Ačiū tau! Kai pradėjau lauktis, kažkaip iš pradžių pasakiau žmonėm, kurie nei geriausi draugai, nei kažkaip dalyvavo mano gyvenime. Kai prisimenu tą momentą, atrodo, kad jis buvo taip seniai.. Baimė, sumaištis, džiaugsmas - tiek emocijų vienu metu. Kaip dabar gyvent? Ką kur kada? Dabar pasižiūriu atgal ir supratau, kad gyvent reikia kaip gyvenai.  Visi pasikeitimai ateina natūraliai, nieko keist nereikia, savęs prievartaut tuo labiau. Drabužių neprisipirkau, nes prisitaikiau, ką turėjau, jokių diržų pilvam irgi, nes nemanau, kad man to reikia. Tapau rami, racionali kaip niekad. Supratau, kad nėščiom ar jau mamom labai lengva, jos turi neišsenkančią temą- VAIKAI. Ir nesvarbu ar tu oligarcho žmona ar jaunutė mergaitė. Bendrą šneką jos ras.

8 mėnuo

Šiandien prasidėjo 8 mėnesis. Ir galėčiau tvirtinti, kad atrodau ir jaučiuosi dar vis puikiai :) Nuotrauka daryta šiandien ryte.

Ar nerimauti, kad pilvukas mažas? Bet vaikas didžkis :) Jis kartais kai pradeda makaluotis, man sunku stovėt. Stiprus jis. Labai malonu, kai reaguoja į aplinką. Į mane, į Juozą. Įsivaizduoju, kad jis mums šypsosi ir su mumis žaidžia spardydamas mano šonkaulius :) Prisiminiau, kad neturiu nei vienos pasakos knygos. Reiks mamos paprašyt, kad įsimestu..

Negaliu patikėt, kad liko tik 8 savaitės. Laikas praėjo taaaaaaip greit. Net nepastebėjau. 

Pamąstymai

Vis pamąstau kokie mes su Juozu šaunuoliai. Esame svetimoj šaly, negauname jokios paramos iš nieko ir puikiai tvarkomės. Be baimių, be pergyvenimų, nuolat pozityvas. Dar kartą pasikartosiu, visa žmogaus būtis absoliučiai priklauso nuo jo minčių. Tik tai kuria mūsų aplinką, nuotaiką, sveikatą ir visa kita. Nekaltinkim nieko aplink, pradėkim nuo savęs. Supraskime, ko iš tiesų norite iš gyvenimo. Nekreipkime dėmesio į jokius soc aplinkos komentarus. Ir visų pirma nebijokime patys savęs...


Vakar vaikščiodami su Juozu prie jūros ir svarstėm, koks bus mūsų vaikas. Vikrus ir judrus kaip Juozas ar ramus ir santūrus kaip aš. O gal bus mišinys abiejų, o gal į senelius. Ir jis dalyvavo mūsų diskusijoj spardydamas man į šonkaulius. Kaip idomu ir neįprasta turėt savo šeimą :)

Ramuma

Labai labai noriu pasidžiaugti, mano sūnelis persivertė galvute į apačią. Aš to net nepastebėjau. Vakar padariau kelis pratimukus, plius vizualizacija ir vualia! Širdis rami :) Tik, kad per savo judrumą vėl nesugalvotų persiverst .. Ryte buvau pas Androula (ginekologę). Išsiklausinėjom apie patė gimdymą. Mane jos atsakymai labai patenkino, žodžiu, gimdai, kaip nori - sėdint, gulint, tupint, kaip širdis geidžia. Prie vaikelio išvis gali nieks neprisiliest. Gali jį škart nusinešt į palatą ir pati nuvalyt, pamaitint (jei jėgų yra). dar tikslaus plano nesu susidarius, bet maždaug jau įsivaizduoju kaip ko noriu. Ačiū dievui Juozas man visur pritaria ir remia. Jokių gliukozių čia vaikam neduoda, tik motinos pienas (jei jam to užtenka). Puikus straipsnis Viktorijos rekomenduotas Gimdymo kultūra. Ne su viskuo sutinku, bet visada reikia išklausyt įvairias nuomones ir galų gale nuspręsti pačiai. Eisime į seminarą su Juozu, ten manau daugiau sužinosime ir apie pačią vaikelio priežiūrą. Nes klausimų kyla, kuo toliau, tuo daugiau. Kad ir toks elementarus, kada galima vaikeli vežti į lauką? už 40 dienų? Absurdas. Juk jis pas mus nuolat bus lauke. Langai praviri, juk toks karštis. Literatūros daug, tačiau klimatas čia visai kitoks ir norisi žinot, kaip čia mamytės augina vaikučius. Androula šian pasakojo, apie mamytę, kurios tikslas buvo nuo gimdymo plaukioti su vaiku jūroje. Kūdikiui plaukiojimo instinktas lieka iki trijų-keturių mėnesių. Bet mamytė buvo užsispyrusi ir vaikas jau gerokai paaugęs nardo kuo puikiausiai ir nekvėpavimo po vandeniu instinktas išliko.

Vakar Juozas mane nustebino. Tik grįžęs po treniruotės prikepė karštų sumuštiakų ir nusivežė prie žvakių pavakarieniaut prie jūros. Sumuštiakai sudegė, žvakes užpūtė vėjas.... Bet tai buvo absoliučiai nesvarbu. Juk taip malonu tokios smulkmenos. Ačiū:*

Susitvarkiau praktiškai visus reikalus su darbu, susipirkau beveik viską. Belieka tik laukt....

Vyrai kilę iš Marso, moterys - iš Veneros

Vakar vakaro labai ilgai laukiau. Jau seniai nebuvau operoj. Ir štai vieną dieną užmačiau, kad atvyksta Maskvos naujasis operos teatras. Nupirkau bilietus. Nuėjome. Nuostabi muzika!!!! Nuostabios arijos. Atvira lauko scena. Pirmą kartą buvau operoj, kur supratau, ką dainuoja. Siužetas aiškus. Tik vienas momentas.......... Bumbantis Juozas šalia. Bandžiau absoliučiai nekreipt į jį demesio, nes elgėsi, kaip penkių metų vaikas. Nuolat zyzė, kad neįdomu, karšta, nori namo, nori sysio, nori vyno, nekenčia klykiančių bobų ir tt ir tt. Man taip pasidarė savęs gaila. Kodėl aš turėčiau dėl jo aukot savo pomėgius, jis juk dėl manęs neaukoja. Kodėl negali pakentėt dėl manęs, juk tai tik kelios valandos.... Iš tiesų labai pykstu ant tokių tėvų, kurie nesukuria savo vaikams supratimo apie meną, muziką ir pan. Mano mama mane jau penkių metų vedėsi į Šikšnosparnį, vieną sunkiausių operų. Ir išsedėjau, labai gerai tai prisimenu. Kodėl moterų ir vyrų poreikiai taip skiriasi. Kodėl jie neturi tiek pasiaukojimo dėl kito, kaip mes. Kodėl jie susimąsto apie savo dvasinį pasaulį tik po sukrečiančių gyvenimo įvykių. Kodėl astrologija tai burtai? Jei tai tūkstančių metų mokslas. Taip norisi šalia savęs turėt 100 proc draugą. Bet kuriuo atveju, tai karma ir reikia ją atidirbinėt. Niekur nesidėsi....

Noriu savo vaikam įdiegt universalumą. Nėra balto ar juodo. Yra tik tavo požiūris. Tik kažką išbandęs iki galo gali sakyt, patinka ar nepatinka.

Sekantis mūsų renginys. Kaifuoju nuo tokios muzikos. Ji pažadina manyje kažkokias nepatirtas emocijas...



Vakar prieš jogą, ginekologė pamaigė pilvuką ir... vaikelis galvyte aukštyn. Toks lengvas nėštumas, taip kaifuoju nuo jo, taip noriu patirti gimdymo malonumą. Nenoriu cezario. Kalbuosi su Jokūbu, prašau, kad apsiverstų. Jaučiu, kad taip ir bus. Tiesiog vaikas labai judrus, ir dar migruoja po pilvą. Bet pratimukų sesijas tęsiu.

SALES 2 !!!!!!!!

ZARA

Mothercare

DIESEL



SALES!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Pas mus visuuuuuur prasidėjo išpardavimai. Galvojau, į tai nekreipsiu dėmesio, na bet neįmanoma. Kipre man patinka tai, kad jei parašyta 50%, tai ir gauni tokią nuolaidą. Ir daiktai jokiais make up neišterlioti. Tai jau lėksim šian mažiui šio to PIRK. O ir sau gal kokius batelius rasiu... :D Nenoriu savęs varžyt, nes žinau, kad poto galiu save ir pamiršt.

Šian prasidėjo 31 savaitė. Jau jaučiu, kad mažyliui darosi vis mažiau vietos. Nors jo festivalių dar prisižiūrim. Tas banguojantis pilvas! Pasiilgsiu šių pojučių.
Vakar jogoj susirinko labai daug būsimų mamyčių. Viena atėjo paskutinį kartą, jau gimdys kitą savaitę. Taip idomu, kaip ji jaučiasi, ar nebijo, ar pasiruošus? Laukiu to momento, nes labai idomu, kaip aš jausiuosi prieš pat pabaigą. Koks jausmas, kai nubėga vandenys? Ant kiek skausmingi sąrėmiai? Koks pats tas gimdymas? O jei supanikuosiu? Kaip nusiramint? O kaip jausis Juozas? Kokiu greičiu lėks į ligoninę? O ar iškart reikia ten lėkt? :D Klausimų aibė.... Atsakyti man nieks negali. Tik aš pati tai galėsiu padaryt POST FACTUM. Labai tikiuosi, kad išliksiu rami. Visgi joga turi duot savo. Jos metu jau moku teisingai kvėpuoti, pilnai atsipalaiduoti, tai gal tai sugebėsiu padaryti ir svarbiausiu momentu. Programuoju save, kad viskas bus lengva. Ir labai tikiuosi, kad mažylis persivers į teisingą padėtį. Nors gal jau jis ir persivertė. Nebesugaudau jo pilve :)

30 savaičių ir 5 dienos

Visgi pradedu jausti trečiojo semestro smagumus :) Jau susitariau dirbti pagal kitokį darbo grafiką, tiksliau valandėlę trumpiau, nes nuo 9 iki 6, labai jau sunku išsedėt ant kedės. Kartais norisi spjaut į tą darbą ir viską mest, bet iš kitos pusės pagalvoju, ką aš tuose namuose veiksiu. Darbas man patinka, įtampos nejaučiu (kas yra svarbiausia) tai kodėl gi ne.

Tačiau antrą dieną ypač po pietų atrodo, kad pilvukas išauga dvigubai. Vakar jau po pietų krypavau kaip antis. Grįžus namo prasigulinėjau, neskaičiuojant pora min ant kampuolio. Ryte lyg geriau, budri, bet šian po pietų vėl pilvą plešia. Džiaugiuosi dėl to, juk vaikas auga. Oi, tik ką įspyrė į šonkaulius :D Bet man faina. Būna skausmingai, bet vistiek malonu. 

Vakar vakare paprašiau Juozo mažyliui pasekti pasaką. Kadangi neturime dar nei vienos pasakų knygos, jis griebėsi skaityt Vaikai kilę iš dangaus. Ir pradėjo ją skaityt pasakos stiliumi. Kai vertė knygos lapus mane apemė labai geras jausmas. Tas lapų šnaresys priminė vaikystę. Kai mama skaitydavo. Laikas taip greit praėjo.... Prismenu mamytė vis dainuodavo lopšinę Sėdžiu prie langelio, žiūriu pro langelį. Net dabar skamba ausyse. Juokingiausia tai, kad kai nuėjau į mokyklą ir perskaičiau lopšinės žodžius tiesiog buvau pasipiktinus, kodėl tiek mažai teksto. Juk mamaytė dainuodavo valandų valandas :) Kūribinga mamytė, ekspromtu prikurdavo, nes aš buvau ne iš tų vaikų, kurie greit užmiega.........Tačiau vakar, Juozui beskaitant, kad ir apie vaikų auklėjimą.. Nulūžau..

Šiandien pagaliau eisime pasikultūrinti. Esu labai didelė teatro, klasikinės muzikos gerbėja, tačiau Kipre apsileidau. Saulė užliuliuoja. Apart restoranų ir pležo nieko nebematai. Taigi važiuosime į stebuklingą vietą. Renginys vyks antikiniam Amfiteare. Aplink kalnai, apačioj jūra. Nuostabi aura...

 Kiekviną kartą grįžus į Lietuvą stengiuosi nueiti į teatrą. Kiek spėju, vieną du kartus. Paskutinį kartą buvau Keistuolių teatro spektaklyje "Ša, kalba mamos"! Beje, tai buvo viena iš mano mergvakario dalių :) Superinis spektaklis. Visom mamom, besilaukiančiom reikia jį pamatyt. Eikite su draugėm arba labai įsitraukusiais vyrais, kurie gali suprast, ką reiškia MOTINYSTĖ :D

Ša, kalba mamos!

Vestuvių kompensacija - Marriage Grant Cyprus

Kadangi su Juozu susituokėm visai neseniai, išsiaiškinom, kad Kipre galima gauti už tai kompensaciją. Žinoma, nėra ji labai didelė, apie 600EUR, na bet vis šis tas.

Taigi, reikia užpildyti paraišką. Ją galima rast internete Social Insurance arba užpildyti nuvažiavus į soc. skyrių. Mes taip ir padarėme, nes forma tik graikiškai.

Taip pat (jei tuoketės Lietuvoje ar kitoje šalyje) reikia Vestuvių liudijimą išversti į anglų arba graikų kalbą, patvirtinti notaro ir apostiliuot. Pinigėlius atsiunčia čekiu, Kipre dar viešos institucijos nelabai naudoja banko pervedimus.... Pretenduot į kompensaciją galimą metų bėgyje po vetuvių datos ir žinoma dirbt ir mokėt čia mokesčius. Daugiau info anglų kalba Marriage Grant.

Tesinys:) Gavome abu Marriage Grant po 347EUR. Pinigus pervede mazdaug per tris menesius. Tiksliau as gavau ceki, Juozas pavedima :)

Kompas

Eilinį kartą sugedo mūsų kompas. Ir tikrai visai visai nelaiku. Mūsų tas kompukas kaip prakeiktas. Genda ir genda, nors ale labai jau geras. Kiaulystės dėsnis, išlaidų dabar tikrai yra kitų :D Ir antros transporto priemonės reikia, ir vaikučiui dar šio to, ir pasitaupyt neprošal.

Vis dėlto, šį kartą nusprendžiau atsisveikint su Microsoft ir jamt Macą. Galbūt būsiu reklamos auka, tačiau, kas juos turi, sako, niekad neimčiau kito. Mes jau tiek prisiminimų praradom su tuo savo DELL, tiek nuotraukų. Gerai, kad šį kartą sudirbo mano nuojautą ir visas nuotraukas perrašiau į usb.

Ką manot apie šį?

APPLE

Juozas pasakojo linksmą istoriją. Veiksmas Amerikoj. Vyras nusipirko Ipadą nepasitaręs su žmona. Grįžęs namo gavo bart. Žinoma, vyrui nieko nebeliko, kaip tik grąžint Ipad atgal. Ant dėžės užrašė tekstą WIFE SAID NO! Apple taip pagailo vargšo vyro, kad Ipadą jam padovanojo. tiksliau nusiuntė paštu su užrašu "APPLE SAYS YES" :D Įdomu, kiek dar poto tokių "vargšelių" atsirado?? :):):)

Organiška kosmetika 2

Dar vienas organiškos kosmetikos puslapis Akamuti! Užsisakiau kai ką, pvz

Lietuvoje šią produkciją galima rasti Naturata. Nors man pasirodė, kad iš UK pigiau gaunas:)

Šeima



Labai džiaugiuosi, kad kuo toliau, mes tampame vis stipresnė šeima. Per šį nuostabų laikotarpį labai suartėjome su Juozu. Tikrai negalvojau, kad mums taip padės nėštumas.

Vaikas vaikas vaikas vaikas :) Visos mintys ir kalbos yra tiiiik apie šį stebukliuką. Negaliu nupasakot, kaip nuostabiai jaučiuosi. Taip laukiu, nekantrauju, pasiilgau, myliu.. Jausmas lyg užsisakiau gyvenimo dovaną ir tuoj tuoj man ją turi pristatyt. Liko visai nedaug, jau 31 savaitė ir 4 dienos.

Mano vaikelis labai aktyvus. Tiksliau žodis LABAI nelabai čia tinka. Gal labiau tiktų HYPER HYPER aktyvus. Kai darėme paskutinį ultragarsą, jis pavyzdingai gulėjo galvyte į apačią, bet.... žinoma, persivertė. Tai mane šiek tiek neramina, nors puikiai žinau, kad jam dar yra vietos pereiti į teisingą poziciją. Bet širdis mano nori, kad tai jis padarytų kuo greičiau. Taigi visą savaitgalį aš jį visaip kankinau įvairiausiais pratimais - svojėjimas ant keturių, gulėjimas vaiko pozoj (balasanoj. ji tinka abspliučiai visiem, tokioj pozoj gauname labai daug žemės energijos), šliaužiojimas (dešinė koja, kairė ranka. po šio pratimo reikia prasieiti), taip pat veiksmingas dubens virš pilvo iškėlimas (gulatės nugara pasikišusi po dubeniu kokias keturias pagalves). Skaičiau, kad labai aktyvi yra vizualizacija. Reikia visiškai nusiraminti ir atsipalaiduoti. Įsivaizduoti, kaip vaikas persisuka ir atsigula į teisingą padėtį. 83 proc kūdykių persiverčia, net paskutinėmis savaitėmis. Dar vienas triukas, teveliui pabandyt prikviest jį. Reikia paimti tuoaletinio popieriaus ar iš popieriaus padaryti triubelę ir per ją kviesti vaikutį pilvo apačioje. Labai juokingas vaizdas :D Taip pat pilvo apačioje galima įjungti klasikinę muziką. Tokie metodai kaip šviesti vaikui su žibintuvėliu, kad jis bėgtu nuo šviesos, man nelabai priimtini...

Balasana

Savaitgalį vėl shoppinomės! Supratau, kad be griežto sąrašiuko į vaikų parduotuves net nereikia KIŠT NOSIES. Tai turi būt griežtai draužiama įstatymų :) Jau praeitą savaitę nupirkau kelis drabužiukus, laukiu nesulaukiu deliverio :)

La redoute

Nežinau ar gerai padariau, tačiau nusipirkau manualinį pientraukį. Jau žiauriai gera nuolaida buvo. Na, tikiuosi neapsirikau. Kažkaip elektrinio net nenorėjau. Baugiai jis man atrodo.

Pasidomėjau daugiau nešyklėmis. Taigi išsirinkome ERGO. Babybjor man visai nepatiko.

Sekmadienio vakarą kaip užvesta pradėjau tvarkyt visus namus. Perkrausčiau spintas, pradėjau ruošti Jokūbo kambarį. Taigi, lizdo sukimo etapas prasidėjo:) Esu laiminga. Labai laiminga!