Šiandien vyras man atsiuntė neštumo mėnesių skaičiavimus

1 mėn. - 1-4 sav.
2 mėn. - 5-8 sav.
3 mėn.. - 9-13 sav.
4 mėn. - 14-17 sav.
5 mėn.- 18-22 sav.
6 mėn.- 23-27 sav.
7 mėn. - 28-31 sav.
8 mėn. - 32-35 sav.
9 mėn. - 36-40 sav.

Kažkaip vis galvojau aš penktam mėnesy :D Bet nieko panašaus... Jau įpusėjęs šeštas mėnuo. OMG..... Čia aš taip gerai jaučiuos, kad net neskaičiuoju kiek dar liko ir kiek priėjo? Laikas lekia.. Šiandien du mėnesiai kaip mes susituokę. Nelabai kas per juos pasikeitė. Tik kad vyras nebespaudžia natūralių sulčių rytais :) Aptingo. Ir aš tingi. Gal dėl prasidėjusių karštesnių dienų, gal dėl to, kad noriu save vis palepint. Vis pagalvoju, kad paskutinės mano laisvos dienelės... Mane tik tai ir gąsdina. Nei gimdymas, nei kas kita...
Vakar mūsų vaikis parodė naujų triukų. Pilvas visas ne tai kad bangavo, tai buvo panašiau į norėjimą ištrūkti. Tiesą sakant mes net išsigandom.. Dar pabūk, Jokūbai pilvely, paauk, sustiprėk...

25 savaitė

Apsipirkimo savaitei rezultatai

Tiesą sakant, jie yra labai liūdinantys... Kadangi praeitą savaitę susilaukėme svečių iš LT, jie sutrikdė visą mūsų gyvenimo ritmą. Aš dar savaitės pradžioj gaminau, bet vyras, žinoma, savo pažado nebevykdė. Taigi, praktiškai, visas nupirktas daržoves teko išmest, nes turėjom vykdyt svečiam pramoginę programą. Naujai savaitei neužsipirkom dėl tos pačios priežasties, šeštadienį ryte išvažiavom į kitą salos pusę ir nebespėjom. Jums gal tai ir sunku suvokt, kaip nebespėjom, bet Kipre labai specifiškas darbo laikas. Didieji supermarketai dirba maksimum iki pusės 8. Trečiadieniais iki 2. Sekmadieniais išvis nedirba. Tai, kad apsipirktum, turi skirt šeštadienį laiko, nes kitom dienom, tai man joga, tai vyrui treniruotės. Tiesiog nebespėjam. Lietuvoj tokių problemų niekad nebuvo. Dieną naktį gali pirktis, kiek širdis geidžia. Bet dabar suprantu, kad Kipro modelis teisingesnis. Čia klesti smulkus verslas, plius parduotuvėse pardavėjos tikrai nepervargusios, visos šypsosi, paslaugios, nepalyginsi su LT....
Nesu nusiteikus prieš svečius, tiesiog matyt dabar tam tikrai ne pats geriausias laikas, kadangi, man labai svarbi pasidarė dienotvarkė, ypač maisto. O jau kai yra svetimi žmonės namie, viskas griūna. Ir šiaip (nėštukės mane tikrai supras) norisi ir išsidrėbt, taip, kaip nori, ir šiaip... Namuose norisi atsipalaiduot pilnai.
Mums jau 24 savaitės ir 4 dienelės. Vis daugiau šnekam su vyru, kaip viskas bus, kaip keisis mūsų santykiai ir gyvenimas. Tikrai kiekvienai linkiu tokio vyro, kaip savo. Dar niekad nemačiau, kad VYRAS taip lauktų vaiko. Kažkoks nonsensas. Tikiuosi, po gimdymo nieks nepasikeis. Ir Jokūbiukas neliks tik MANO vaikas :D
Baimės baimės baimės baimės. Vis dažniau pagalvoju, kad tik viskas gerai vaikui būtų gimdymo metu. Nereikėjo man skaityt tų komentarų baisių, kad netūraliai gimdant dažnai gydytojai pridaro klaidų. Bet tada save raminu, mes juk dauguma gimę natūraliai ir sveiki esam. Kodėl kažkas turėtų būt ne taip. Bet matyt čia vėl gi hormonai. Vyras sako, kad su manim išvis pastaruoju metu sunku bendraut.... Nors jaučiuosi rami. Žinot, yra ta vidinė ramybė.
Vakar užsisakiau kelis daikčiukus iš draugės rekomenduoto Asos. Tikrai fainas saitas.Yra gerų pasiūlymų :) Radau net dovananėlę savo mažajam broliukui :)
Vis neprisiruošiu nufotkint savo gražiojo pilvuko. Tikiuosi, šiandien vakare pavyks tai pablogint.

Cezaris

Šiandien beskaitant žinias, aptikau straipsnį Pasiturinčios moterys vis dažniau renkasi gimdymą su Cezario pjūviu... Ale pasiturinčios moterys dažniausiai pačios negimdo, renkasi Cezarį sąmoningai. Tik varguolės -pačios. Kažkaip, kai pastojau, man net nekilo minčių rinktis Cezario. Kipre dažniausiai visas pjauna. Jos pačios to nori. Taip išvengiama vaikučiui traumų... Bet kokį stresą jie patiria per sekundę išėmamas iš pilvo?
Sąmoningai ieškojau gydytojos, kuri propoguotų natūralų gimdymą. Labai keista, bet tokią greit atkapsčiau. Tik natūralumas. Pas ją lankau ir jogą. Ji mus ruošia tiek fiziškai, tiek morališkai. Moko reaguot į skausmą,su juo susitaikyt ir pan. Tą pati ginekologė bus prie manęs per visa gimdymą kaip akušerė. Manau, tai labai didelis privalumas, nes mes nuolat bendraujam, ji jau mane žino ir aš ją. Svarbiausia, pasitikiu ja. Taigi, jei moteris pilnai pasiruošus tam, kodėl ne? Juk tai mūsų misija.

Bet tiesą sakant, mane išgąsdino ne pats straipsnis, o straipsnio komentarai. Žinoma, neaišku, kas juos rašo, bet jie tikrai labai žiaurūs. Ir jei komentuoja brandžios moterys, man labai gaila ir labai baisu, kur link eina mūsų nužmogėjanti visuomenė...Pvz, cituoju:

nesupykit visos, kurios gyvena tik del vaikeliu, kenchia kanchias tik del vaikeliu ir apskritai nemato gyvenimo prasmes be vaikeliu (nors gyvenimo likuti tex ne su vaikeliais nugyventi, o su pachia savimi ir su savo vaiku tevu (jei pasisek.s)) - o jums neatrodo kad per daug chia tiems vaikeliams mes ir taip atiduodam? 9 men vaikelis parazituoja musu kune (jis vagia musu energija, maisto medzhiagas, o tershia jis irgi i musu organizma - taip ir daro parazitai), nuspaudzhia musu organus, del neshtumo sugenda dantys, slenka plaukai, atsiranda venu varikoze, o kur dar ishtampyta oda ir nutysusi krutine.... tai dar tu ji skausmuose gimdyk, kad jis ten viska ishtampytu ir ishdraskytu - na nieko tiems vaikams neatsitiks jei bus per cezari ishtraukti. Vaikas ne pasaulio bamba, kad del jo butinai reik kenteti, kai galima nekenteti.

geriausia negimdyti visai nes vaikai sueda ne tik gyvenima bet dar ir kuna sudarko :/

Ir tai rašo motina ar būsima motina? Tai antžmogis. Tokiai neturėtu kilt klausimas gimdyt pačiai ar pjaut... Ką tokia motina užaugins? Su tokiu požiūriu, ką ji duos savo mažajam vaikeliui? Žinokit mane, tai labai paveikė...

Labai daug komentarų ir "faktų", kad gimdant natūraliai vaikai sužalojami. Bet tai jau mamos  ir vaiko likimas... Nemanau, kad tai priklauso nuo gimdymo "formos". Geriausias komentaras, cituoju:

Daugumos nesėkmingų gimdymų priežastis gimdyvės galvoje (galiu pateikti mokslinius straipsnius kurie tai įrodo). Taip jau nutiko, kad nebemokam gyventi...

Moterys, pabuskit!!!! Karjera, seksas su vyru, mūsų egoizmas gali ir palaukt. O jei negali, reiškia, tai nieko nereiškiantys dalykai....

Keletas straipsnių apie Cezarį ir natūralų gimdymą. Visgi pasiliksiu nuomonės, kad pjaut moterį turi tik kraštutiniu atveju, kai tikrai to reikia..
Cezario pjūvis keičia kūdikio leukocitų DNR
Cezario pjūvio pageidauja vis daugiau gimdyvių
Mokslininkai vis dažniau siūlo rinktis natūralų gimdymą
Natūralus gimdymas taps retenybe

Kukurūzo burbuolis

Dieve dieve! Mano berniukas matyt darosi panašus į mane ir tampa nebe toks aktyvistas kaip tėvelis...  Mažiau spardosi, sukinėjasi. Matyt apsiprato :) Rytoj prasideda 24 savaitė. Pasižiūrėjau, kad nebetoli ir trečias trimestras. Laikas lekia. Pasak tėvų darželio jis dabar kaip kukurūzo burbuolis ir jo svoris kiekvieną savaitė padidėja 100 gr :) Galiu pasakyt, kad tai labai jaučiasi. Būna, kad per kelias valandas pilvas taip padidėja, kelias valandas jaučiu diskomfortą, poto lyg viskas prasitempia ir vėl galima ramiai gyvent. Atvirai Jums prisipažinsiu, aš tik dabar tikrai pradedu suvokt, kad mano kūne gyvenama mažas mažas žmogeliukas- su mažytėm akytėm, mažyte nosyte, mažiučiukais pirščiukais.... Ir mes turėsim jį išleist į platų pasaulį. Tą savo stebuklą.
Šiandien kilo labai didelis noras jam ką nors nupirkt. Atrodo, tai lyg dar labiau mane suartins su juo. Kai pamatysiu mažiuliukes kelnytes, kepurytes, o kojinyčių mažumas! Aš gimiau 2600 gramų. Mamytė pasakojo, kad jos nagas buvo kaip mano pirščiukas. Negaliu patikėt. Kaip ji nebijojo tokį mažą padarėlį liest :)
Labai laukiu mamos atskrendant.  Jos paramos, patarimų. Daktarė pasakojo, kad kai kurios šeimos prašo pasilikt su vaiku ligoninėj kol mama neatskrido :D Na, nemanau, kad nesusitvarkytume su vyru dviese, bet visgi mamos labai norisi šalia. Žiūrinėjau šiandien jai bilietus. Nuojauta kužda, kad pagimdysiu anksčiau, nei nustatyta data... Taigi net nežinau, kada jai geriau atskrist.. Bijau, kad nepavėluotų :D
Šiandien paprašiau vyro, kad pagamintų vakarienę, nes mes su Jokūbu eisim į jogą :) O tėvelis prisižadėjo pagaminti baklažanų troškinį. Jo šedevru pasidalinsiu ir su jumis.

Niūruma

Šiandien pas mus siaubingai niūri diena. Visas dangus pasidengęs dulkėm, atpūstom nuo saharos...Vaizdas slegiantis. Kipre gyvenant, pastebi kiekvieną apsiniaukusią dieną ir suvoki, kiek daug reiškia saulė! Saulė - tai toks energijos užtaisas. Būnant Lietuvoje man atrą dieną pradėdavo trūkt saulutės. Žinoma, ten tave džiugina ir papildo kita energija. Pati svarbiausia yra Mamos energija. Ji visagalė. Prisimenu, kai prisiglausdavau prie mamos ir pasveikdavau. Tuoj pat prie krūtinės glausiu savo vaikutį, kuriam būsiu vienintelė pasaulyje, vienintelė MAMA. Idomu, kaip jis mane vadins- Mama, Mamyte, Mamule, Mamka  :) Kiek daug meilės slypi šiuose žodžiuose...

Antrą dieną mažiukas mažiau aktyvus (Nors ir aš pasyvi kaip niekad).. Nebesispardo tiek, kiek paprastai. Man kažkaip net neramu... Nes keletą rytų jaučiau nemalonų maudimą pilvo apačioje. Bet nesuprantu, ką maudžia. O gal šiaip dujos susirinko. Tos dujos juokingas reikalas :) Ypač linksmina vyrą. Kažkaip jis nelabai supranta, kad tikrai neštukėm nuolat dujos kaupiasi :D Ir taip gera jas išleist :D:D:D

Kaltės jausmas neapleidžia dėl nesugebejimo atsikelti anksčiau. Bet niekaip negaliu prisiversti. Žadintuvas suskamba šeštą ir vartausi iki pusės aštuonių vis apgaudinėdama save, kad dar penkiolika minučių :D Prižadu nuo kitos savaitės :)

Vyras gimdyme - už prieš

Pastaruoju metu daug diskutuojame su vyru ar jam dalyvauti gimdyme..
Tiesą sakant, aš prieš. Ir turiu keletą argumentų. Pirmas yra labai aiškus ir paprastas. Manau, kad prie vyro ištyšiu. Esu labai stipri moteris, moku kentėt skausmą - tiek fizinį, tiek moralinį. Bet, kai yra šalia vyras, aš tampu pažeidžiama, išsiblaškius, žodžiu tikra moteris. Manau, ir gimdymo metu, kai jis bus šalia, man skaudės, verksiu, klyksiu ir pan.  Pamenu, kai buvau mažiukė, man labai anksti pradėjo gesti dantukai. Taigi buvau nuolatinė stomatologinio pacientė. Kartais vesdavo mama, kartais tėtis. Vizitai skyrėsi kaip diena ir naktis. Pirmas variantas - veda mama, kuri susikoncentravus į savo mažą mergytę, kad tik jai neskaudėtų, kad tik viskas kuo greičiau praeitų. Matydama visa tai galiu drąsiai pareikšti, kad manipuliuodavau situacija. Subėgdavo keturios seselės manęs laikyt. Rėkdavau, kandžiodavau daktarėm pirštus, spardydavausi. Žodžiu, smagu buvo.  Visa poliklinika sukelta ant kojų. Mama verkia. Antras variantas - veda tėtis. Kadangi stomatologė buvo jo simpatija, į mane per daug nekreipdavo dėmesio, jei ir rodyčiau savo cirkus, nelabai kam jie būtų įdomus. Ramiai sutaisydavo dantukus ir grįždavom namo. Mama negalėdavo patikėt tečio pasakojimu...
Taigi, kai aplinkiniai kreipia į tave dėmesį, pergyvena, atrodo, lyg gali rodyti savo silpnumą. Juk visad apsiverkiam, kai kas paklausia AR VISKAS GERAI, BRANGIOJI?
Antras argumentas. Kodėl vyrai niekad nedalyvaudavo gimdyme anksčiau? Kodėl patys neatlikinėdavo akušerio vaidmens? Matyt, to nereikia. Tai moters misija. Ji turi išlaikyt paslaptį. Juk tiek mažai šiais laikais jų likę... Kam matyt visą tą "virtuvę"? Aš pati negaliu žiūrėt gimdymo video, tai kaip tai gali ištvert vyrai? Įsivaizduoju, kokios poto asociacijos jiems kyla... Ar jie taip pat gali žiūrėt į tave sekso metu? Nemanau...Tik moteris viena turi visą tai iškęsti.
Tikrai nenoriu jo tuo metu. Esu visiškai apsiprendus. Žinoma, mano nuomonė jam visai nepatinka...Dar turime laiko. Galbūt aš pati persigalvosiu, o gal jis persigalvos... Manau, reiks mums abiems pasižiūrėt kokį gimdymą, kad jam atšoktų norai :D:D:D

Pizza :)

Pirmą kartą gyvenime kepiau picą. Gavosi dvi džiulės picos dviem žmonėm. Viena - neščiam, kita - mėgstančiam užkąst prieš miegą :D Nespėjau net padaryti gražių nuotraukų, nes labai jau skubėjom ragauti. Stengiausi padą iškočioti labai ploną, tačiau bekepant jis pakilo ir gavosi storapadis. Taip pat, turbūt į jį reikėjo įdėti druskos.... Kažkaip nepagalvojau. Bet šiaip, kaip pirmam kartui, gavosi labai skanu. Pado receptą pasivogiau iš Pizza! O jau ant pado galima krauti ką tik randate. Tik keletas pastabų: padą ištepkite pomidorų pasta ar koncervuotais smulkintais pomidorais, tuomet dėkite sūrį ir jau ant jo visa kita. Labai skanu pagardinti šviežiais bazilikais :)

Padui Jums reikės:

• 500 g miltų
• 360 ml šilto vandens
• 60 ml aliejaus
• 7g sausų mielių
  
  
  

    

  
  

  Likučiai :)

Itališkas troškinukas sekmadienio pietums

Keturiom porcijom Jums reikės:

• 250 gr. makaronų (mano mėgstamiausi pene)
• 250 gr. mėsos faršo (aš naudojau vištienos)
• 2 vidutinio dyžio svogūnų
• 5 vidutinio dydžio pievagrybių (apie 200 gr)
• Smulkintų pomidorų (sunaudojau vieną skardinę 250 gr) žinoma, galima naudoti ir šviežius pomidorus
• Žiubsnelio šviežių bazilikų
• Prieskonių (druskos, pipirų, žodžiu, pagal skonį)
• Mozzarella

Pastatote virti makaronus, per tą laiką apkepinate svogūnus, sudedate faršą, apkepinate, pievagrybius, bazilikus viską patroškinate, supilate pomidorus, prieskonius ir vėl šiek tiek patroškinote. Galų gale suverčiate išvirusius makaronus. Patroškinate.
Prieš patiekiant galima apibarstyt Mozzarella ar bet kuriuo kitu sūriu, kurį rasite šaldytuve
Man viso patiekalo gamyba užtruko 20-25 min.
Vyro įvertinimas - dvi porcijos per penkias minutes :D Tikrai nieko sudėtingo ir labai skanu, ypač makaronų megėjams!
Bon Appetit!

Šeštadienis

Na šian su vyru  ir padarėm darbelio.
Rytas - Joga! Kaip ji pakrauna visai dienai!!!! Atrodo, poto lyg kalnus gali nuverst. Padariau išvadą, kad vieni iš fundamentalių dalykų gyvenime - teisingas kvėpavimas ir vanduo. Per diena išgeriu apie 2.5-3 l vandens. Jaučiuosi puikiai. Kojos netinsta, skysčiai nesirenka. Ko jiems rinktis, jei organizmas jų nuolat gauna.
Prižadėjau sau, jogą daryt kaip anksčiau, kiekvieną rytą. Žiūrėsim, kaip seksis atsikelt. Nes visgi nemiga nepalieka ramybėj....... Ne miegas, o nuolatinis vartaliojimasis, sukiojimasis, pagalvių dėliojimas... Visai kaip sūnelis pilve :D Nuolat muistosi, sukasi, spardosi. Vakar galvojau iš pilvo iššoks. Bet pasišneku su juo, šiek tiek ramesnis tampa:)
Šiandien buvome keliose vaikiškų prekių parduotuvėse, bet visgi apsistojome prie kokybiškesnių prekių. Nuostabi parduotuvė, informatyvus darbuotojai (Mamatoto) Žinoma, už kokybę ir kainos kitos.
Trumpas prekių revju. Vežimukas Bugaboo cameleon. Dar tik neapsisprendėme su spalvomis.Noriu šviesaus. Žinau, nepraktiška.... Bet gražu. Lovytė - Stokke . Tokia jauki. Noriu baltos. Tik bijau, kad nesigautų kambarys kaip ligoninė :D:D:D Vystymo stalas - Stokke . Šitas su klaustuku, nes kaina nemaža. Nežinau ar verta.... Gal tikrai geriau komodą nusipirkt ir ant jos vystyt. Na, bet kuriuo atveju kažką teks pirkti. Kėdutė - Stokke. Dar reiks pasidomėt, maždaug nuo kada jos reikia..Baby sitter - Baby Bjorn. Na jau draugės labai rekomendavo, sakė iki metu be šito niekur. Mašininę kėdutė išsirinkome MaxiCosy, nes Bugaboo begalo sunki. Berods šitą. Ir gaunasi solidi suma. Bet šiaip pagalvojau, tai didžiausi pirkiniai, tai nėra jau taip baisu. Nors jei verti į litus, kyla klausimas, kaip LT žmonės išaugina vaikus.... vos ne dešimt tūkstančių litų pradžiai..... Siaubas. Žinoma, daug ką galima pirkt padevėtą, ar ieškot pigiau. Ar giminaičiai atiduoda... Mes tokių variantų čia neturime, taigi teks pirkt. Bet tai kaip aš jau noriu viso to. Susistatyt, apjaukint ir ramiai laukt sūnelio :) To mažyčio stebuklo!!!!!!
Su vyru, kad būtų patogiau ir, žinoma, ekonomiškiau, sudarėme ateinančios savaitės meniu. Pagal tai susipirkome produktus. Kadangi, praktiškai visus patiekalus bandysiu gaminti pirmą kartą, būtinai pabloginsiu. Gal kam bus į naudą. Taip pat, savaitės gale pranešiu ar toks apsipirkimo variantas pasitvirtino.Anksčiau aš registruodavau visas mūsų išlaidas, bet kažkurį momentą šitą reikalą apleidau. Dabar net nebežinau, kiek kur išleidžiam. Reiks registravimą atnaujint :D:D:D Noriu visiškai pasiruošt naujo šeimos nario atėjimui į šeimą be finansinių nuostolių :D
Bet visgi neiškenčiau šian ir palepinau save naujais batais.... :D ech tos moterys...

23 savaitė

Optimistiškas dviratukas

Kažkaip mane šian labai pralinksmino šitas Žaliasis dviratukas :D Net nežinau kodėl.
Beto,  tai puiki idėja mažiesiems pateikti daržoves :D

Neturiu ko apsirengt

Šiandien ryte puoliau į neviltį... Pagaliau atšilo pakankamai, galima nešioti sukneles... Taigi, šį ryta išsitraukiau nuostabią vasarišką suknelę, lengvutė, pilvuko nespaudžia.................BET per papus nesusigė! Ir apsirengt liko ne tiek ir daug. Ir keista, ir faina, ir nervas ima .. Tą prasme frazė, neturiu ko apsirengt, šį kartą tikrai galioja!  Ir prisipirkt nesinori, kur poto visa tai dėt. O pirkt reikia, nes darbe visgi reikia padoriai atrodyt.. Išspręsim....
Pastaruoju metu daug mąstau apie vyrų ir moterų santykius. Apie savo santylius su vyru. Daug išminties semiuosi iš nuostabaus vedų žinovo dėstomų paskaitų (Torsunovas) . Žinoma, ne su visom sutinku, tačiau visgi supratau, jog moteris yra namų židinio kūrėja. Tik ji turi sukurt aplinką kur pati, jos vaikai ir vyras jaustų komfortą. Niekas kitas to nepadarys. Tik kai moteris yra laiminga šeimoje, ji gali save realizuoti kažkur kitur. Šeima - tai moters pamatas. Moters sveikata, gera būsena priklauso nuo hormonų. O hormonai yra visiškai priklausomi nuo moters emocinės būsenos. O kada ta būsena yra harmoninga? Kai ją myli ir pamyli vyras, kai ją myli vaikai, kai visi sveiki nori laimingi. Kodėl moterys karjeristės turi problemų su cistom, augliais gimdoje? Nes jos neturi vyrų. Jos piktos ir nelaimingos. Įsikalusios į galvą tą lygių teisių modelį. Bet kodėl lygios teisės įsivaizduojamos tik per darbą ir karjeros aukštumas????? Tik kurdama namų židinų moteris yra lygi su vyru. Ji atlieka savo misiją. O jis, žinoma, taip pat turi atlikt savo misiją. Aprūpint šeimą, mylėt žmoną ir vaikus. Vyras+moteris yra vienis. Harmonija bus pasiekta tik tuomet, kai jie abu atliks savo misijas. Bet ne tuomet, kai du karjeristai namie, ar du šeimos židinių kūrėjai...
Prieš pastojant, man natūraliai pradėjo suktis mintys apie namus. Noriu daugiau laiko juose praleisti, noriu gaminti maistą, noriu laukti vyro, noriu sustoti, noriu pamastyti....Noriu augint vaiką. Norai štai ėmė ir materializavosi, taip staigiai ir natūraliai. Matyt, jų laikas buvo.. :) Dirbant darbą ofise nuo 9 iki 18, šito komforto negali sau leist. Tas ofisinis darbas taip tave apriboja ir uždaro į narvą... Jokiai kūrybai, minčių apie savo verslus nelieka. Nėra tam laiko. Taip įsijautęs dirbi kažkam, kad nesupranti net kodėl tai darai. O kodėl negali dirbt sau? Kodėl negali daryt tai, kas tau suteikia manolonumo, ką žinai ir kam esi gabus. O galbūt galėtum atrast naujų gabumų... Labai tikiuosi, kad per ateinantį laiką, kai būsiu namuose, daug ką išsispręsiu.  Žinoma, blogiausia Kipre tai, jog čia duoda tik keturis mėnesius motinystės atostogų :( Taigi, klausimas lieka atviras... Tikiuosi, kad mano vyras visiškai atliks savo misiją :) Vis nesusiruošiu viso to surašyt į norų sąsiuvinuką. Bet kuriuo atveju, tai nuolat sukasi mano galvoje..

Sūnelis Jokūbas

Mes jau 21 sav. ir 3 d. Laikas lekia, kaip pašėlęs.
Penktadienį buvome daryti ultragarso. Mūsų mažylis nerealus. Žodžiu, jau dabar praktikuojantis jogas. Kojas buvo užsikėlęs už galvos. Žodžiu, net pats daktaras aikčiojo "Unbelievable!Unbelievable!" Tikrai buvo smagus vaizdelis. Bet žinoma, pats svarbiausias dalykas, kad sveikas ir viskas vystosi puikiai. Sveria net 390 gramų!!!! Šian jau turbūt bus ir visi 400 ar dar daugiau!  Pilvukas nedidelis, o vaikelis tikrai nemažas. Kelias dienas kankino šono spazmukai. Bet manau, nieko rimto. Juk viskas plečiasi, didėja. Stengiuosi per daug į tai nekreipti dėmesio ir giliai kviepuoti :)
Ultragarso metu sužinojome lytį. Tiksliau, pamatėme ekrane. Daktaras man pradėjo šelmiškai mirkčioti ir rodyti ekrane kažkokią ataugelę :D Berniukas :) Tą sekundę vėl apsipyliau ašarom. Žinoma, absoliučiai nesvarbu, berniukas, mergytė, bet visgi tuo momentu kažkaip pradėjau savim didžiuotis, kad mano įsčiose vyras. Nelabai ir įsivaizdavau save auginančią mergytę, ir sapnai bylojo apie berniuką. Nors giliai žinojau, kad berniukas, perdaug apie tai nenorejau gavot ir tuo pačiu savęs programuot. Visada galima suklysti.
Nuo to momento, mano pilvelis įgyjo tikslesni pavidalą ir vardą- sūnelis Jokūbas. Keista tarti šiuos žodžius. Visai neseniai gyvenau tik sau, galvojau tik apie save. Ir štai atsirado naujas žmogiukas, kuris apvertė visų gyvenimus. Visų pirma pakeitė mane, mano vyrą, o seneliai išvis iš proto kraustosi. Ypač mano mama. Sunku suvokti, kad ji bus močiutė, juk tokia graži jauna moteriškė. O čia, močiutė :D Vyro tėvai šiek tiek vyresni, tai gal jiems jau ir visai pritinka senelių apibūdinimas.
Bet tik dabar galiu pradėt suprasti, kaip stipriai mus myli mūsų mamos. Nuo pirmosios milisekundės, kai tik pajaučia mus savyje. Vaikelis yra visiška dalis mamos. Ir štai vieną dieną jis jai drąsko akis ar pasako, tu manęs visai nepažįsti :D Prisimenu tuos žodžius, kai buvo užėjus paauglystė. Dabar tai juokinga. Nes taip atrodo, kad tik mama mane ir pažįsta ir priėma tokią, kokia esu. Vakar buvo motinos diena ir tikrai daug apie visa tai galvojau. Taip norėjau būti šalia mamos. Ypač dabar, kai laukiuosi, organizmas tiesiog reikalauja motiniškos energijos. Nei vyras, nei kas kitas niekada jos nepakeis. Tai stebuklinga energija-  gydanti, mylinti, primapradė.
Su vyru vakar kalbėjome, kad visgi riekia gyvent šalia artimųjų. Tik jie nuoširžiai džiaugiasi ir nerimauja dėl mūsų. Na, bet realybė dabar yra kitokia. Gal vieną dieną tai pasikeis.
Taip tikėjausi ir aš vakar jau būt pasveikinta su motinos diena. Na, ką gavau, tai gerą spyrį į pilvą :D:D:D Žinoma, ir jis neša džiaugsmą.
Pagalvojau, kad liko tik keturi mėnesiukai tik mūsų dviejų su vyru gyvenimo. Norisi kažkaip jį praleisti ypatingai. Juk poto viskas taip pasikeis. Taigi nusprendžiau, kažkaip skaidrinti mūsų rutiną ir jo paprašiau to paties. Daug jam dar ko reikia išmokti. Ne visai tokie pagrindai jam duoti jo šeimoj, kaip aš norėčiau. Bet viena jo būdo savybė man labai patinka, kad jis įsiklauso į mano žodžius ir pasidaro išvadas. Tikiuosi ir dabar pasidarys :)
Taip norisi kuo daugiau harmonijos. Ypač dabar... Taigi dirbu su savim :):):) Nes tik pati ją galiu ir susikurt :)