Tiesiog

Penktadieni atsventem musu dziaugsmo du menesius... Atsibudo su sypsena besiremiancia i savo jau pripildytus skruostus, taciau i vakara nuotaika pagedo. Vel pilvukas.. Jei ne jis butu taip lengva dziaugtis vienas kitu.

Vis ziuriu i savo vaika ir klausiu jo is kokios jis planetos.. Jis mislingai nusisypso ir nusuka akeles. Tikiu, kad puikiai supranta, apie ka as kalbu. Juk dar prisimena..

Visai neuzilgo ir metu galas. Seimyniskiausia metu svente Kaledos. Sian paryciais negaledama uzmigt susirasiau mintyse artimu sirdziai zmoniu sarasa, ka noriu pradziugint. Kiekvienais metais per Kaledas susirinkdavome visa seimyna pas mociute. Tai turbut musu seimos vienintele rimta tradicija. Negalvokit, toli iki mociutes vaziuot nereikia. Mano mociute tikra miescionka vilniete. Visada jauku grazu silta. Aguonu pienas ir spanguoliu kisielius. Siais metais svesime Kaledas jau trise. Ir tik trise... Kaip susikurt jas stebuklingas ir ypatingas...

Daug mastau apie tradicijas. Kokiu jau mes laikomes ir kokias reiktu kurtis... Viena is nauju tradiciju su vyru sestadienio ar sekmadienio vakarais maisyt duona... Kitas rytas visas prisotintas silumos ir kepiniu kvapo..

Visada man balta pavyda kelia seimos, kurios turi bendrus ritualus-tradicijas. Kad ir paprasiciausias savaitgalio pietus. Visi susirenka, bendrauja, dalinasi mintim... Kazkaip to pas mus niekad nebuvo. Vis nebuvo laiko.. Vis kazkur visi skuba lekia. Kas ilindes i telefona, kas i kompa, kas siaip savyje. Kartais stebiu kaip su vyru bendraujam vakarais -  jis telefone gyvena ir as neatsilieku.. Tai koki bloga perskaitau, tai straipsni, tai dar ka randu. Taip atsisveikinam, palinkim saldziu sapnu ir miegot. Ne taip viska isivaizduoju.. Viskas turi bur ypatinga. Kiekviena sekunde praleidziama su seima.. Juk jos taip greit bega. Noriu kokybisko laiko...

Griztant prie tradiciju. Savaitgaliai geriama kava terasoj.. Juk tai smulkmena, bet maloni. Tradicijos mums suteikia saugumo ir tam tikro identiskumo. Kaip idomiai musu senoliai svesdavo Kaledas. Tiek ritualu. Viskas taip sventa. Kaip visa tai sugrazinti i musu namus? Kodel kartais pritruksta noro? Kodel mus lyg samoningas kazkas tolina nuo tikruju vertybiu ir Dievo..

Guliu lovoj prie savo stebuklo ir stebiu kaip vejas kedena smilgas.. Mislingos mintys.. Matyt ir pas mus ruduo neuzkalnu..