Namu be dumu nebuna... Vakar supykau ant savo vyro. Truksta man pastaruoju metu jo energijos, grazaus zodzio, sypsnio.. Jega mylimas nebusi ir savo pykciu nieko nepakeisiu. Vakar vakare akis uzkibo uz Donato Janickio paskaitu ciklo Vyro ir moters bendravimo psichologija seimoje. Cia!
Besiklausant nurimau... Kuriam seima, kad myletume, augintume kartu vaikus.. O svarbiausia - kovai su savo egoizmu.. Tik kartais tai sunku daryt..Bet buna lyg kipsas sedi salia ir provokuoja tave paburbet. Jei atsako atgal, dar daugiau paburbet! Pasaka begalo. Auksine mintis - seima - tai akvariumas. Bloga emocija, zodis nedingsta. Paliecia visus seimos narius. Ypac pacius pazeidziamiausius. Sukurus seima tu vyra isileidai i savo vidu, bumbedamas tik izeidineji vyra savo viduje. Taip kenki tik sau. Taip pat ir su vyrais. Jie pyksta ant moters savo viduje..O kai pyktis igauna rezonansa... Ojojoj, vaikyti, laikykis..
Linkiu laimes visiem! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą