37 savaitė

Na ką, liko visai ne daug, tiksliau beveik nieko. Trys savaitėlės... Sąžiningai, manau, kad dar mažiau. Vakar naktį pabudau nuo žymiai stipresnių sąrėmių, kurie pradėjo sistemingai kartotis. Suvokiau, kad dar nelaikas... Bet ką gali žinot. Pasakiau Juozui, jis pradėjo kaip išprotėjęs man daryt nuskausminąmą masažą, na, žodžiu, pasimetė :D Yra požymių, kad jau tuoj - ir vaikas gerokai aprimęs, ir svoris krenta.... Bet dar mama neatskrido ir tašė nesukrauta, tai kad, dar negaliu gimdyt.

Kuo toliau, tuo daugiau galvoju apie patį gimdymą. Nebijau. Laukiu. Projektuoju įvairius scenarijus. Rašausi galvoj gimdymo planą. Prieš kelias dienas buvome seminare šia tema. Viską žinojau, jis daugiau buvo skirtas antrom pusėm arba gimdymo padėjėjams :) Juozas sukosi, malėsi kaip mažas vaikas. Negalėjo sukoncentruot dėmesio. Visgi, jaudinasi ir jis. O pilve visą laiką malėsi sūnelis. Ir jis matyt jau jaudinasi. Ir jam darbelio bus :)

Šiandienos gabaliukas:)

Seminarą vedė mano ginekologė. Dar kartą padėkojau Dievui už tai, kad ją man atsiuntė. Pradėjo seminarą burnodama ant šiuolaikinės medicinos. Horizantali padėtis gimdyme yra absoliučiai moteriai netinkanti. Sutrinka kraujo apytaka, moteris jaučia žymiai didesnį skausmą, vaikui yra sunkiau praeit jam skirtu keliu.... Tačiau, tai labai patogu gydytojam... Senais laikais moterys gimdydavo vertikaliai - tai yra teisingoji gimdymo padėtis, atitinkanti fizikinį žemės traukos dėsnį. Taigi, klinikoj, kurioje gimdysiu, viskas vyks vertikaliai, nebent man pačiai horizontali padėtis bus priimtimesnė. Labai nustebau, kad Lietuvoje gimdymo padeties negali pasirinkti. Gaila. Iš to seka plyšę kakleliai ir kitos negandos. Moteris yra absoliučiai praradus savo instinktus. Medicina 100 pocentų skatina mus jų ir nesužadinti. Kad ir ta pati epidūra. Ją renkiesi iš anksto, net nežinodama ar tau jos iš tiesų reikia. Aš žiūrėsiu pagal situaciją. Klinikoje daro nuskausminimą, kurį galima atlikti bet kurioje gimdymo stadijoje ir tai nesukelia visiškos nejautros (kas gali privesti iki cezario). Juk vaiko gimimas turi būt pats ryškiausias momentas moters gyvenime. Tai jos gamtinių instinktų pasireiškimo viršūnė. Tačiau realybė yra kitokia. Iš moters pagrindinį vaidmenį atėmė daktarai. Ir ji pasyvi ant stalo gulinti būtybė, kuriai net nėra duota galimybė įsiklausyti į savo prigimtį. Mano ginekologė tik už tai, kad moteris gimdymo metu įsiklausytų tik savęs ir rastų sau tinkamiausią pozą. Ir visiškai nesvarbu, prieš tai ji jau turėjo žinių ar ne. Gimdymo metu dažniausia įvyksta amnezija ir net jei esi praktikuojanti jogė, gali viską pamiršt. Ir tai nėra blogai. Taip tik atsiduodi sau ir virsmui.

Vertikalaus gimdymo (VG) pliusai: 

• Visų pirma VG metu moteris nejaučia tokio didžiulio skausmo. Pati gamta-žemės trauka moteriai padeda gimdant.
• Jo metu nėra tokio didelio gimdos spaudimo į didžiąsias kraujagysles. Nesutrinka moters kraujotaka ir dubens kaulai, gimdymo takai yra paslankesni. Vaikas nepatiria deguonies stygiaus ir kt traumų. 
• Moteris netenka žymiai mažiau kraujo, nei horizantalioje padėtyje, ir ji yra pakankamai aktyvi viso gimdymo metu.

Ypatingo pasiruošimo vertikaliam gimdymui nėra. Žinoma, jogos žinios čia labai gal padėti. Palatoje reikia susikurti sau tinkamą aplinką - muziką, kamuolys, pagalvės. Kad kuo daugiau variantų turėtumėm paieškom. Buvo atvejis, kai gimdyvė paprašė išstumt iš palatos visus baldus, nes jai geriausia poza buvo intensyvus vaikščiojimas. Raskit save, išgirskit save. To linkiu ir sau. Įdomu, kaip visą teoriją pritaikysiu sau... Tuo momentu :)