Vakar vakare pagimdė draugė mažytę mergytę. 2,5 kg... aš taip pat gimiau tokia mažiukė. Man dar iki to džiaugsmelio teks luktelt. Vis dažniau ir dažniau prisimenu, kad laukiuosi. Pivelis auga kaip ant mielių. Kiekvieną dieną jaučiuosi padidėjus. Nors drabužėliai dar tinka senieji. Tuoj pat aštuoniolikta savaitė. Manau, reikia pradėt fotkint pilvuką, nes prasideda patys smagumai :)
Vakar išgirdus apie mergytės gimimą bandžiau įsivaizduoti kaip draugė jaučiasi, kai pirmą kartą pamatė savo vaikelį... Tai taip mistiška ir stebuklinga. O žmonės sako, kad stebuklų nebūna. Pasirodo būna. Mes tie stebuklai!
Vis dar neprisėdu pilnai susireguliuot mitybos. O tai reikia staigiai daryt, nes apetitas pradėjo didėt. Šian ryte vyras padarė kelis sumuštinius, sakau, tu juokauji? Sako, tau ką neužteks, sakau, nu ne :) Pasisveriau, jau 51 kg. +3 kg per dvi savaites.... Oho galvoju.. mamule... Bet juk dietos nesilaikysi. Viskas natūralu. Bet kuriuo atveju, giliai pasamonėj svorio augimas gąsdina. Kyla įvairių minčių, sunku priimti besipučiantį kūną. Bet vis prisimenu, jog visa tai natūralu. Natūralu! Ir laikina..
labai pazistama busena. kai reikia priimti savo naujai besikeiciancias formas. Zinai as naujoj stadijoj.bandau save pamilti po gimdymmo. toks sakyciau bjauriojo anciuko sindromas.
AtsakytiPanaikintias prisimenu koks nuostabus tas jausmas,kai apsirengi aptempianciais rubais ir matosi tas mega pilvas. visi ji adoruoja:) megaukis:)