Kai pradėjau lauktis atsirado senų-naujų draugų, prasidėjo naujas bendravimo etapas. Nesvarbu amžius, nesvarbu, koks atstumas skiria! Bendras projektas, laiminga šeima - Naminiam Lizde:)
antradienis, sausio 31, 2012
trečiadienis, sausio 25, 2012
pirmadienis, sausio 09, 2012
Marketingas
Šventės atėjo ir dar greičiau praėjo. Vakar nurinkau/surinkau eglutę, kuri jau spėjo ir apdulkėt. Nebuvo jokios pompastikos, kalno dovanų, persirijimo. Jauku, šilta, mano vyrai šalia ir treninguotos kalėdos prie jūros...
Vis mane kamuoja apmąmatymai, kiek mūsų smegenys paveiktos reklamos, didžiulių korporacijų marketingo. Ar išvis, galime atskirti, kur mūsų pačių mintys, o kur per kokius nekaltus straipsniukus padaryta įtaka. Kodėl norime vieno ar kito daikto, kodėl negaila mokėt didžiausių pinigų už odos gabalą. Ir nors esi žaliasis, nusispjauni ir džiaugiesi įsigytu brandu. Kodėl išvis tiek daug norų. Prisipažinsiu, niekad nieko nenorėjau. Nesu iš tų moteriškių, kurios nuo ryto iki vakaro šlifuoja prekybos centrų duris. Kvaila man visa tai. Vargina. Mano vyras nuolat nori. Visko. Nori nori nori nori. Ir aš pradėjau norėt. Tų kvailų lėkštų dalykų. Ir nors, mano sveikas protas puikiai supranta, kad man to nereikia, viršų ima emocijos. Įsivaizduokit, kaip esu paveikta. Tiesioginio ir netiesioginio marketingo, neteisingo laimingo gyvenimo supratimo. Man laimė yra mano šeima. Ji man tikrai teikia laimę. Esu laiminga, labai laiminga. Tai kam man to reikia?
Baisiausios manipuliacijos yra su mūsų sveikata. Kodėl įsivaizduojame, kad mums trūksta vitamino C, jei nepasidarėm kraujo tyrimo, kodėl galvojam, kad reikia nešiot briketus, dėl blogo sukandimo, BET KAS NUSPRENDĖ, kad jis blogas, jei tokia tavo fiziologija. Kodėl ieškom straipsnių internete, o ne įsiklausom į savo poreikius??? Kodėl prižiūrint dantis, jie vistiek genda? Nesusimąstėt, kad dantų pasta gali būt to priežastis? Ne, nes visi sako, kad dantukus reikia valyt kaip min du kartus per dieną.... Mūsų gyvenimas yra kažkam uždirbamas pelnas. Mes tik statistika tose lentelėse. Žmonės, atsipeikėkit, juk tai mūsų gyvenimas... Pamirškit viską, susikraukit šeimą į mašiną ir varykit pasivaikščiot į mišką, prie jūros. be draugų, žmonių, tik JŪS.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)