Nors širdy Kalėdos, aplink mane visiškai nekalėdiški ir toli gražu nestebuklingi darbai. Kepu blynus- pridega, kepu pyragą- sudega, rankos nudegintos keptuvės, vyras puotauja Kalėdiniuose vakaruose.. Aš viena su vaiku, kuriam auga (JAU AUGA) dantys...Dienos metu jis praktiškai nemiega ir reikalauja 100 proc mamytės dėmesio.. Turbūt žiauriai tipiškos mano bėdos... Aš laikausi kaip mūras. Kartais be dušo, kartais su nevalytais dantimis, kartais nepavalgius. Ačiū savo vaikui už tai, kad bent jau jis miega naktimis :)
Visur ieškau info, kaip užimt keturių mėnesių kūdykį. Kiek skaitau, jie didžiąją dalį dienos turėtų miegot... Bet juk čia zavaliauskiukas...Neišsenkantis energijos šaltinis. Užmiega tik gerai gerai pakračius ant rankų. O tai ne taip ir lengva (jau virš 6.5). Ojjjei, ko mes tik neveikiam - šokam, knygutes skaitom, masažiukai, maudynės, žaisliukai, mankštelės, pasivaikščiojimai pajūriu ir tt, ir tt..............
O baisiausia, kad net pykt nėra ant ko. Reikia mėgautis. Stengiuosi ir mėgaujuos, žinoma, bet būna dienų... oi būna..
Esu vienui viena, vaiko neturiu palikt kam net valandai. Bet net nežinau ar galėčiau aš jį kam nors palikt. Kaip jis be manęs, aš be jo. Jaučiu kaip skęstu į visišką motinystę ir sedėjimą namie. Patinka man, labai patinka, bet ir sau laiko norisi. Nors valandėlės be "pastatytų" ausų...
